Noriu pasidžiaugti ir padėkoti „Namas ir aš“ redakcijai už labai gražų architektūrinį straipsnį apie mūsų projektavimo įmonės „A3D“ suprojektuotą gyvenamajį namą „Gyvenimas šalia ąžuolo“. Socialiniuose tinkluose sulaukiau daug klausimų iš jūsų būtent apie šio namo fasado apdailą. Taigi, nuo šiol šio gyvenamojo būsto aprašymą, taip pat ir jo fasado apdailos išsamų apibūdinimą rasite birželio mėnesio numeryje.
Publikacija popieriniame formate mane itin džiugina ir, beje, itin pagyvina interjerą. Nežinau kaip jūs, ar skaitote spaudą šiais visagalio interneto informacijos laikais?
Trumpai apžvelgsiu ką rasite straipsnyje. Pradėjome nuo pačių projektavimo ištakų – architektūrinių kvartalų Aukštųjų ir Žemųjų Šančių istorijos.
Esu įsitikinusi, kad pradedant projektuoti bet kokios paskirties pastatą, svarbiausias ir pirmas dalykas nuo kurio reikia pradėti – susipažinimas su tos vietovės istorija ir aplinka. Tai elementarus vidinės kultūros dalykas, norint subtiliai pataikyti į kontekstą, jautriai įsilieti į aplinką. Pasitaiko projektų, paruoštų talentingų ir garsių architektų, kuriais tyčia ar netyčia stengiamasi ignoruoti aplinką, siekiama nustebinti, netgi šokiruoti savo projektais. Supriešinant pastato projektą aplinkai, bet kokiomis priemonėmis siekiama sukelti įspūdi. Ar įspūdis geras ar blogas, laiku ir vietoje – tai tarsi antraeiliai dalykai. Čia kaip iš to posakio „Bloga ar gera reklama – nesvarbu, svarbu, kad reklama.“
Grįžtant prie straipsnio ir Šančių istorijos, paminėtos kvartalų ištakos. Pats pavadinimas Šančiai, manoma, kilęs iš prancūziško žodžio „chantier“ reiškusio statybvietę. Žemieji Šančiai kūrėsi aplink kareivines, čia buvusias nuo Napoleono laikų. XIX a. tai buvo žinomas pramoninis kvartalas, kuriame vyravo mažų, skurdžių, iš lentų sukaltų darbininkų namelių užstatymas. Aukštieji Šančiai, tuo tarpu, buvo prasigyvenusių miestiečių gyvenimo vieta. Šiame kvartale vyravo erdvesni sklypai, gražesni gyvenamieji namai bei seni medžiai. Būtent tokioje aplinkoje, tarp senų šimtamečių ąžuolų ir yra mūsų projektuoto pastato sklypas.
Rengiant namo projektą, užsakovų ir projektuotojų požiūris į pastato architektūrą sutapo. Iš keletos pasiūlytų projekto variantų užsakovai išsirinko drąsiausią ir inovatyviausią sprendimą. Pastatas kiek įmanoma glaustas prie kaimyninių sklypų, siekant palikti kuo erdvesnį ir šviesesnį kiemą. Sklypas apjuostas aukšta tvora saugo gyventojus nuo pašalinių žvilgsnių ir sukuria jaukaus vidinio kiemo įspūdį. Palei langus esanti medinė terasa apjungia virtuvės, valgomojo, svetainės, priepirčio, kabineto ir garažo dirbtuvėlių patalpas. Kiemo centre, kaip pagrindinis akcentas, auga ąžuolas.
Užsakovai pageidavo suprojektuoti lauko baseiną, kuris būtų viename lygyje su veja. Aktualus buvo saugumo klausimas, kurį pavyko išspręsti išvažiuojančios terasos plokštumos pagalba. Nenaudojamas baseinas, nuotolinio pultelio pagalba, uždengiamas iš po terasa išvažiuojančia plokštuma, kuria galima vaikščioti. Tokiu būdu apsaugomi vaikai ir gyvūnai, bei išvengiama užtvarų.
Fasadų apdailai, architektams vėlgi pasiūlius keletą sprendimų, namo užsakovai pasirinko gan drąsų ir iš pažiūros šiurkštų sprendimą – betoną ir tamsią skardą.
Betono apdaila – architektūros klasika, ilgaamžė medžiaga. Tarp išorinio ir konstrukcinio betono sluoksnių slepiasi šiltinamieji sluoksniai. Medžio klojinių raštas suteikia fasado plokštumoms gyvumo ir dekoratyvumo.
Straipsnyje kalbintas UAB“A3D“ projektuoto gyvenamojo namo fasado apdailos darbų rangovo „Infantas“ direktorius, pasakoja apie kruopštų ir ilgą darbą su skardos lankstiniais. Fasadui panaudota ilgaamžė „Ruukki“ 0.6 mm skarda, kuri buvo lankstoma etapais, persimatavus pastato gabaritus milimetrų tikslumu. Pastato fasade paslėpta lietaus nutekėjimo sistema. Tamsiai pilki lietvamzdžiai pranyksta vientiso vertikalaus rašto fasado plokštumose.
Apie viską išsamiau ir su vaizdine medžiaga skaitykite „Namas ir Aš“ birželio numeryje arba a3d.lt.