AR NAMŲ BIURAS MŪSŲ ATEITIES DARBO VIETA?

Namu biuras ateities darbo vieta

Milijonai žmonių visame pasaulyje dėl ligos protrūkio, įvesto karantino ir įmonių priimtų atsargumo priemonių šiuo metu dirba iš namų. Koronavirusas (COVID-19) tiesiogiai ir negrįžtamai nesunaikins darbo tradiciniuose biurų pastatuose reiškinio. Tačiau šis įvykis iš tikrųjų privertė atlikti didelį pasaulinį eksperimentą – „namų biuras“, kuris verslui, miestams ir visuomenei grįžus į normalų gyvenimą, gali paskatinti apsvarstyti darbo namuose naudą ar bent jau pokyčius tradicinėje biuro projektavimo tipologijoje. Šiame straipsnyje siūlau pasidomėti kaip ši situacija gali pavekti biurų vystymąsi, pasidalinti namų biuro interjero sprendimais. 

Koronavirusas įtakojo momentinį nuotolinių darbuotojų skaičiaus padidėjimą, tačiau tai nėra nuotolinio darbo modelio pradžia. Pradžia prasidėjo kur kas anksčiau. Nuo 2005 m. nuolatinių darbuotojų, dirbančių namuose, skaičius išaugo 173 procentais ir dabar sudaro 4,7 mln. darbuotojų arba 3,4 procentų darbo jėgos JAV. Tuo tarpu Europos Sąjungoje pagal 2017 m. skaičiavimus net 5 procentai dirbo namuose, o didžiausia jų koncentracija buvo Olandijoje (13,7%), Liuksemburge (12,7%) ir Suomijoje (12,3%).

Jaunų žmonių, kurie niekada nepažinojo pasaulio be interneto, kartos įėjimas į darbo rinką atnešė poreikį naujoms bendravimo formoms, iškėlė klausimus dėl nustatytų darbo valandų ir visos darbo aplinkos kultūros. Darbas namų biure ar darbo vietose nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos jau yra įprasta realybė.

Nuotolinio darbo privalumai

Susidomėjimas nuotoliniu darbu nėra be pagrindo. Tai leidžia įmonėms samdyti geriausius specialistus, neapribojant savęs geografiškai, vengiant didelių pridėtinių išlaidų, susijusių su biurų pastatais ir reikmenimis. Stanfordo universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 250 žmonių dirbančių tą patį darbą toje pačioje įmonėje, parodė, kad darbas namų biure padidino darbuotojų produktyvumą 13,5%, sumažino ligos dienas ir pagerino pasitenkinimą darbu. Žvelgiant iš darbuotojo pusės, pranašumai yra akivaizdūs: mažiau sunaudojama laiko ir pinigų važiuojant į darbą ir atgal, geresnis darbo ir asmeninio gyvenimo balansas ir ramesnė, produktyvesnė atmosfera.

Didėjant darbuotojų dirbančių namų biuruose skaičiui, proporcingai mažėja miestų užterštumas išmetamosiomis dujomis ir kietosiomis dalelėmis, taip pat mažėja kamščiai keliuose.

Kokia nuotolinio darbo įtaka biurų projektavimui?

Šie nauji nuotoliniai darbo modeliai neišvengiamai lems biurų erdvių ir alternatyvių darbo vietų architektūrinio dizaino raidą. Nors tradicinė biuro tipologija, be abejo, išliks, architektūrai didelę įtaką darys nuotolinio darbo diktuojamos tendencijos. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, 40 procentų biurams skirtų patalpų šią dieną jau yra nepanaudotos. Ateityje, kai daugelis darbuotojų galės praleisti 50 procentų savo savaitės dirbdami nuotoliniu būdu, biurų interjero dizainas taps vis lankstesnis, įgis kitokį įvaizdį, galbūt labiau pabrėžiantis „antrų namų“ atmosferą.

Nuolat besikeičiantis technologinių pokyčių lygis, kurį matome beveik visose pagrindinėse pramonės šakose, gali reikalauti visiškai permąstyti, kaip mes dirbame ir sąveikaujame vieni su kitais. Architektai gali būti paraginti sukurti naują, dar neįgyvendintą erdvės tipologiją, sujungiančią skaitmeninę ir fizinę, vietinę ir globalią, darbo ir gyvenimo bruožų turinčią aplinką. Idėją, kad dešimtys ar šimtai darbuotojų susirenka į vieną pastatą aštuonioms valandoms per dieną, paliekant praeičiai. Tai savaime kelia klausimą, kas atsitiks su esamomis biurų patalpomis.

Radikalius biuro tipologijos pokyčius jau matėme anksčiau. Atviro plano biurai pirmą kartą atsirado ketvirtajame dešimtmetyje ir vis dar sudaro 70 procentų dabartinio darbo vietų dizaino. Atsiradus technologijų bumo požymiams, atviras planas tapo labai prieštaringai vertinamas dizaino pasirinkimas, keliantis klausimų dėl jo įtakos psichinei sveikatai, produktyvumui ir šildymo bei aušinimo apkrovoms. Tuo tarpu 2000-ųjų pradžioje išaugę koncernų ekonomikos milžinai sukūrė naują darbo vietą, kurioje atvirai susijungė darbas ir žaidimas, kur biurai tapo įmonės jaunystės, laisvės ir spontaniškumo simboliu.

Jei tendencijos tęsis, kitoje biurų projektavimo architektūrinėje revoliucijoje gali įvykti masinis darbuotojų išsiveržimas iš tradicinės darbo vietos. Tai įvyks automatizavimo arba, kaip čia aptarta, nuotolinio darbo dėka. Šis visuotinis priverstinis eksperimentas – namų biuras – gali skatinti sveikesnius ateities santykius tarp mūsų ir mūsų darbo vietos.

Jei nuotolinis darbas taps įprastesne mūsų ateities dalimi, ką tai reikš gyvenamųjų namų projektavimui? Iškyla klausimai kaip galime sukurti darbo ir gyvenamąją aplinką erdvėse, kurios populiacijai augant tampa vis mažesnės.

Namų biuras. Projektavimas individualiuose gyvenamuosiuose namuose.

 

Namų biuro interjero dizaino projektas
Namų biuras. Interjero dizaino projektas. Aurėja Šlančė, Marius Šlančius, UAB „A3D“

Projektuojant gyvenamuosius namus paprastai norima turėti įprastas mums bendro naudojimo patalpas, miegamuosius, virtuvę ir vonios kambarius. Tačiau kartais klientas prašo įtraukti kitas patalpas, susijusias su jų darbu ar pomėgiais, todėl dizainas ir patogus erdvių išplanavimas tampa sudėtingesni. Kaip architektai, mes susiduriame su įdomiu iššūkiu: sujungti gyventojų privatų ir viešą gyvenimą, sukurti įdomias mišraus naudojimo erdves. Didesnės kvadratūros gyvenamieji namai jų savininkams leidžia susikurti tinkamas darbo namuose sąlygas, namų biurui skiriant atskirą kambarį. Architektai projektuodami namus labai dažnai pasiūlo atskirą patalpą, pageidautina pirmame aukšte netoli įėjimo, su patekimu tiesiai iš holo arba tiesiog iš lauko. Tokia papildoma interjero erdvė suteikia papildomą galimybę darbui, klientų ar darbo partnerių priėmimui. Toks kambarys gali atlikti ir kitų funkcijų – prireikus gali tapti svečių kambariu, todėl pageidautina, kad kambaryje būtų numatyta vieta ir išskleidžiamai sofai, netoliese būtų suprojektuotas sanitarinis mazgas.

Namų biuro interjero sprendimai butuose

Šiuolaikiniai laikai atnešė daugybę socialinių pokyčių, kurie turėjo įtakos tam, kaip mes panaudojame erdves. Dėl lankstesnio darbo režimo, vis dažniau tenka padirbėti ir namuose. Tačiau, butų plotams mažėjant, kyla įššūkių suprojektuoti erdves taip, kad per kelias minutes būtų galima pakeisti kambarį į namų biurą. Retas žmogus gali sau leisti skirti visą atskirą patalpą darbui. Dažniausiai architektams tenka pasitelkti visą savo išmonę ir projektuoti darbo erdvę bendruosiuose kambariuose. Moderniuose naujai statomuose būstuose ji išmaniai integruojama net miegamojo ar virtuvės erdvėse. Projektuojant tokią erdvę architektai ir dizaineriai siūlo transformuojamų baldų idėjas – užlenkiamas lovas, sulankstomus stalus ir kitus mobilius daugiafunkcinius baldus interjere.

Tereikia tik lankstumo ir šiek tiek kūrybiškumo norint visuomet rasti galimybę kaip prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio gyvenimo įššūkių.

 

Sveiki, aš esu Aurėja Šlančė - architektė, interjero dizainerė. Šis puslapis sukurtas gilintis ir rašyti aktualiomis interjero dizaino, pastatų projektavimo, fasadų ir interjero medžiagų sprendimų temomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.